Kalbos

Straipsniai

Kaip sušvelninti menopauzės simptomus

2017-04-27
Menopauzė – natūralus brandžios moters gyvenimo laikotarpis. Mažėjant estrogeno kiekiui nė vienos nedžiugina organizmo pokyčiai: oda netenka stangrumo, pakinta raumenų masė, pablogėja kalcio absorbcija, menksta seksualinis aktyvumas, šlyja sveikata ir nuotaika. Kaip susidoroti su menopauzės simptomais ir gyventi visavertį gyvenimą?

Simptomų sunkumą nustato gydytojas

Respublikinės Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškųjų gimdymo namų gydytoja ginekologė Dalia Deksnienė pabrėžia, kad menopauzės simptomus moterys jaučia skirtingai.
„Vienos, atėjus šiam gyvenimo etapui, neturi jokių nusiskundimų, jų nevargina netgi karščio bangos, o kitoms dėl prastos savijautos sunku atlikti paprasčiausius kasdieninius darbus“, – sako gydytoja.
Simptomai pagal sunkumą skirstomi į lengvus, vidutinius ir sunkius. Simptomų sunkumą nustato gydytojas.
Lengviems simptomams sumažinti kartais užtenka pakoreguoti gyvenimo būdą. Padeda mitybos ir poilsio režimas, fizinio krūvio subalansavimas, tam tikri maisto papildai.
Esant vidutinio lygio nusiskundimams, be išvardytų priemonių, gali prireikti fitoterapijos, kai kuriais atvejais – ir pakaitinės hormonų terapijos (PHT).
Jei menopauzės simptomai sunkūs, veiksminga gali būti tik PHT. 

Papildo trūkstamu hormonu

Kas vyksta
• Prasidėjus perimenopauzei (pokyčių laikotarpiui iki menopauzės), organizme mažėja estrogeno, o po kurio laiko kiaušidės visiškai nustoja jį gaminti. Praėjus dvylikai mėnesių nuo menstruacijų baigimosi, ateina menopauzė.
• Menopauzė dažniausiai prasideda sulaukus 39–59 metų (tokios nustatytos amžiaus normos ribos).
• Apytikriai 1 proc. moterų menopauzę gali patirti dar gerokai iki 40-ties. 
• Menopauzės laiką lemia paveldimumas.
• Kai kurioms rūkančioms moterims menopauzė prasideda netgi dvejais metais anksčiau, negu prasidėtų, jei jos nerūkytų. 
• Kiti menopauzę ankstinantys veiksniai: chemoterapija, policistinių kiaušidžių sindromas, mechaniniai kiaušidžių pažeidimai ar jų pašalinimas.
• Antinksčiai atsakingi už atsaką į stresą ir progesterono bei estrogeno gamybą prasidėjus menopauzei (jie gamina 50 proc. šių hormonų po menopauzės). Kai organizmas ilgą laiką patiria įtampą ir nerimą, antinksčiai ima gaminti streso hormonus (kortizolį ir adrenaliną), užuot prisitaikę prie pasikeitusių kūno poreikių lytiniams hormonams. Taigi svarbu išmokti valdyti stresą – atsipalaiduoti, mankštintis, užsiimti malonia veikla.
• Su amžiumi mažėja organizmo gebėjimas įsisavinti vitaminą D, dėl to dar labiau retėja kaulinis audinys. Patartina profilaktiškai vartoti vitaminą D, saulėtu oru lauke pabūti ne trumpiau kaip 20 minučių. Į valgiaraštį reikėtų įtraukti riebiųjų žuvų – sardinių, tuno, lašišos. 
• Dar viena menopauzės požymius mažinanti priemonė – akupunktūra.

 

„Pakaitinė hormonų terapija – labai mažų estrogeno dozių vartojimas kasdien. Šis preparatas papildo moters organizmą trūkstamu hormonu. Gydytojas gali skirti jų tablečių, pleistrų, inhaliacijų ar netgi vartoti vietiškai – į makštį,“ – aiškina D. Deksnienė.
Tarptautinis vėžio tyrimų centras pakaitinę hormonų terapiją priskiria prie veiksnių, galinčių didinti vėžinių susirgimų riziką, bet gydytoja pataria dėl to nesibaiminti ir neatsisakyti PHT. Pasak D. Deksnienės, negalima vienareikšmiškai teigti, kad PHT sukels vėžį.
„Kadangi įrodyta, jog ilgai vartojamos didelės estrogeno dozės didina krūties, storosios žarnos vėžio riziką, pastaruoju metu, remiantis klinikine praktika, rekomenduojama prie estrogeno pridėti ir progestino – kito moteriškojo lytinio hormono, kuris mažina vėžio tikimybę. Dar reikia paminėti, kad vėžio rizika padidėja tik taikant PHT ilgiau nei dešimt metų“, – paaiškina gydytoja.
D. Deksnienė apgailestauja, kad sunkių menopauzės simptomų kamuojamos moterys dažnai nepagrįstai baiminasi: „Dėl vyraujančių stereotipų ir nežinios lietuvėms pakaitinė hormonų terapija yra didžiulis baubas.“

Nerimas įveikiamas

D. Deksnienė atkreipia dėmesį, kad menopauzė pasireiškia ne tik fiziniais, bet ir psichiniais požymiais. Be žinomų simptomų, tokių kaip karščio bangos, naktinis p
rakaitavimas, makšties sausumas, yra ir kitų. Vienas išskirtinių – nerimas, dažniausiai moterys jo nesieja su m
enopauze ar hormonų veikla.
„Vyraujant psichiniams menopauzės simptomams, be psichiatro moteris neapsieis. Jokia maisto papildų tabletė ar arbatėlė nepadės, – įspėja gydytoja ginekologė. – O paskyrus kad ir mažiausią antidepresanto dozę, išnyksta kraujospūdžio svyravimai, normalizuojasi miegas, grįžta darbo efektyvumas.“
Gydytojos praktika rodo, kad dažniausiai pakanka pusmečio moteriai prisitaikyti prie organizmo po
Sojų nauda
  • Sojų izoflavonai – iš sojų pupelių išgaunamos biologiškai aktyvios medžiagos, unikalūs flavonoidai, kurių sandara panaši į lytinių hormonų – estrogenų, todėl jie vadinami fitoestrogenais.
  • Sojų izoflavonai reguliuoja estrogenų veiklą organizme ir palengvina menopauzės simptomus: moteris mažiau pila karštis, mažiau prakaituojama naktį.
  • Prisijungdami prie estrogenų receptorių, sojų izoflavonai juos užblokuoja ir tikrieji hormonai – estrogenai negali daryti organams poveikio, o nepanaudojami organizme greičiau iš jo pašalinami. Ši fitoestrogenų savybė pritaikoma, kai yra natūralių estrogenų perteklius, pavyzdžiui, sergant mastopatija.
  • Tyrimai patvirtino, kad vietovėse, kur daugiau suvartojama sojų, – Kinijoje, Japonijoje ir kitose Azijos šalyse, rečiau sergama krūtų, prostatos, storosios žarnos ir gimdos vėžiu.
  • Moterims, vartojančioms daugiau sojų baltymų, nustatomas didesnis kaulų tankis negu toms, kurios nevartoja. Taigi fitoestrogenai padeda sulaikyti kalcį kauluose ir lėtina su amžiumi prasidedantį kaulų retėjimą.
  • JAV širdies asociacija rekomenduoja kasdien suvartoti bent 20–25 gramus sojų proteinų, kad sumažėtų širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
kyčių ir toliau gyventi be susierzinimo, nepasiduodant prislėgtai nuotaikai. Psichiatro konsultacija paprastai rekomenduojama nustačius menopauzę, šia konsultacija vertėtų pasinaudoti.

Padeda fitoestrogenai

Lengvus ir vidutinius fizinius simptomus gydytoja rekomenduoja gydyti augaliniais nereceptiniais preparatais – blakėžudžių ir sojų. Šių augalų nauda mokslininkų jau įrodyta.
„Preparatus reikia vartoti tiksliomis dozėmis, tiksliomis valandomis ir ne trumpiau kaip tris mėnesius. Paskui reikėtų daryti pertrauką. Dažniausia pacienčių klaida – preparatus vartoja tik tada, kai prisimena. Vėliau moterys skundžiasi, kad jie nepadeda. Būtina vartoti tiksliomis valandomis kaip antibiotikus“, – pabrėžia D. Deksnienė.
Fitoestrogenai (kumestanai, lignanai ir izoflavonai) – augalinės medžiagos, atkartojančios estrogeno funkciją moters organizme. Didžiausias jų šaltinis yra sėmenys, sojų pupelės, sojų produktai (varškė, pienas, jogurtas), sezamų sėklos, avižos, pupelės, lęšiai, žirniai, raudonieji dobilai, taip pat yra daugiagrūdėje duonoje, kavoje, žaliojoje arbatoje, obuoliuose, morkose, mėtose, netgi apyniuose.

 

 
 
 
 
 
Autorė: Laima Zakaraitė,  , , 2017 m.