Kalbos

Straipsniai

Menopauzė: gyvenimo kokybė priklauso tik nuo mūsų pačių

2016-10-07
Beveik pusė šiuolaikinių moterų patiria menopauzę. Nemaža dalis jų linkusios susitaikyti su varginamais negalavimais, mano, kad tokie yra gamtos dėsniai, ir kenčia, neieško pagalbos. Tačiau daugelį nemalonių simptomų galima sumažinti tiek, kad jie netrikdytų įprasto gyvenimo ritmo ir leistų mėgautis visais jo malonumais.
 

Ne visos sulaukia pagalbos 

Tyrimai rodo, kad apie du trečdalius moterų prasidėjus menopauzei vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai ir sveikatos sutrikimai. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra karščio bangos, padidėjęs prakaitavimas, miego sutrikimai, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, padažnėjęs širdies plakimas, osteoporozė, dažnas šlapinimasis, makšties išsausėjimas, nuotaikos svyravimai.

2015 metais į gydytojus kreipėsi 27 tūkstančiai moterų, kurios skundėsi įvairiais su menopauze susijusiais negalavimais. Daugiau nei pusė kreipėsi pirmą kartą, kitų vizitai buvo pakartotiniai. Tik 11 proc. iš jų buvo išrašyti receptiniai vaistai – hormoniniai preparatai. Maždaug 15 proc. pacienčių buvo paskirti maisto papildai, fitoestrogenai, vitaminai ir pan.

„Pagal turimus duomenis dabar pagalbos sulaukia apie 25 proc. menopauzės amžiaus moterų, o negydomos lieka 75 proc. Tik maždaug vienai iš dešimties pacienčių skiriama hormonų terapija, veiksmingas, moksliniais tyrimais pagrįstas gydymo būdas“, – aiškina LSMU ligoninės Kauno klinikų gydytojas akušeris ginekologas Heraldas Stankevičius.

Jo nuomone, hormonų terapiją skirti labiausiai trukdo nepagrįsti mitai. „Moterys bijo vartoti hormoninius preparatus, nes gydytojai, gerai nežinodami situacijos, gąsdina, kad jos susirgs vėžiu. Tačiau nepasako, jog visų pirma reikia sumažinti kitus ne mažiau reikšmingus onkologinių ligų rizikos veiksnius: sveikai maitintis, daug judėti, nerūkyti, saikingai vartoti alkoholį“, – teigia gydytojas.

 

Reikia pasverti riziką ir naudą 

Pasak H. Stankevičiaus, net nekreipiant dėmesio į tyrimų rezultatus, o pasikliaujant tik sveiku protu, matant, kad estrogenų stoka sukelia patologines būkles, pavojingus sveikatai klinikinius simptomus, nieko geresnio, negu paskirti to paties hormono, kurio organizmui trūksta, terapiją, pacientėms negalima pasiūlyti. Ją rekomenduojama skirti prasidėjus menopauzei, geriausiai nuo 50 iki 60 metų.

„Tai saugus laikotarpis, kai galima vartoti šiuos preparatus, nes tuo metu dar nėra kraujagyslių pažeidimų. Hormonų terapija skiriama, kai moteris blogai jaučiasi, pasireiškia trukdantys normaliai gyventi fiziniai ir psichologiniai simptomai, tokie kaip urogenitalinė atrofija, depresija ir pan. Mano praktika rodo, kad du trečdaliai moterų jaučiasi blogai, bet gydomos tik trečdalis“, – tikina gydytojas.

Kiekvienu atveju reikia individualiai įvertinti riziką. Jeigu ji didelė, hormonų terapija neskiriama, tačiau tokių moterų yra vos apie 25 proc. Teigiamas hormonų terapijos poveikis – psichikai, odai, sąnariams, raumenims, lyties organams, seksualinių funkcijų sutrikimams nekelia abejonių. „Krūties vėžio rizikos nepanaikinsime, bet jo išvengti labiau padės sveika gyvensena“, – sako H. Stankevičius.

Jo teigimu, saugiausias preparatas yra estradiolis, t. y. transderminiai pleistrai (jie Lietuvoje kol kas neregistruoti), geliai ir neseniai pasirodžiusi naujiena – purškikliai. Naudojant juos veiklioji medžiaga patenka tiesiai į kraujotaką, dėl to pakanka mažesnių dozių. Po dviejų minučių vietą, kurią tepėte ar purškėte, galima liesti, plauti jos nerekomenduojama kelias valandas.

 

Siūlo išbandyti visas priemones

Kodėl nenumoti ranka?

Jei vargina menopauzės simptomai (skausmas šlapinantis, šlapimo nelaikymas, pažeista gleivinė, šlapimo takų infekcija, psichologiniai aspektai), būtina pasitarti su gydytoju, o ne užsiimti savigyda.

Svarbu, kad naudojamos priemonės:

  • suteiktų ilgalaikį makšties gleivinės drėgnumą,
  • atkurtų makšties gleivinės elastingumą,
  • apsaugotų nuo pasikartojančių makšties infekcijų.

Priemones reikia naudoti nuolat.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja akušerė ginekologė dr. Danguolė Vildaitė pabrėžia, kad anksčiau hormonų terapija, sulaukus menopauzės, buvo skiriama plačiau, dabar ji taikoma tik atsižvelgus į individualų poreikį, jeigu sutrinka įprastas moters gyvenimo ritmas, pradeda kilti kraujospūdis, kankina nemiga, sutrinka elektrolitų pusiausvyra, vargina irzli nuotaika ir panašūs simptomai.

Tačiau gydytoja iš pradžių ragina išbandyti kitas priemones – didinti fizinį aktyvumą, keisti mitybą, valgyti daugiau ankštinių daržovių, sojų, avinžirnių, lęšių, pupelių. Galima vartoti bičių duonelę arba

žiedadulkes – jose yra fitoestrogenų. Rekomenduojami ir raudonųjų dobilų preparatai, kurie taip pat turi fitoestrogenų ir pagerina savijautą menopauzės amžiaus moterims.

 

„Jei teigiamo poveikio nėra, svarstoma dėl hormonų terapijos skyrimo. Bet prieš tai būtina įvertinti gimdos gleivinę, ar ji nėra išvešėjusi, ar nėra polipų, atlikti krūtų mamogramą ir įsitikinti, ar jose nėra kokių nors darinių. Naudojant hormoninius preparatus krūtis reikia tikrintis kasmet. Šį gydymą rekomenduojama taikyti iki penkerių, ilgiausiai – septynerius metus“, – mintimis dalijasi gydytoja D. Vildaitė.

Ji pastebi, kad dabartinės penkiasdešimtmetės, kurioms prasideda menopauzė, dar labai aktyvios, darbingos, joms tenka didelis fizinis ir emocinis krūvis, o fiziologija jau ima vėluoti, atsiranda reiškinių, kurie jas pristabdo. Tai skatina labiau savimi pasirūpinti, pasportuoti, sveikiau maitintis, pasilepinti. Juolab kad ir sąlygos tam palankios: vaikai paauginti, karjera pasiekta ir finansinių galimybių yra.

 

Nedrįsta kalbėtis su gydytoju

VU ligoninės Santariškių klinikų gydytoja akušerė ginekologė dr. Žana Bumbulienė sako, kad dauguma jos menopauzės sulaukusių pacienčių bijo ir vietinės estrogenų terapijos, ypač nerimauja sužinojusios, kad šiuos preparatus reikės naudoti ilgesnį laiką. Jie skirti urogenitaliniams simptomams – makšties sausumui, skausmui, kurie jaučiami per menopauzę, šalinti.

„Dėl šių simptomų moterys negali turėti lytinių santykių, pradeda dažniau šlapintis, padažnėja šlapimo takų infekcijų. Visas šias problemas galima nesunkiai išspręsti vietiškai naudojant estrogenus. Tačiau kai pasakome, kad juos naudoti reikės ilgą laiką, moterys bijo. Šiek tiek panaudojusios vieną ar kitą hormoninį preparatą kai kurios nustoja tai daryti“, – pasakoja Ž. Bumbulienė.

Daugelis pacienčių apie šias problemas nedrįsta kalbėti net su gydytoju, nes, jų manymu, šie negalavimai nėra tokie rimti. Mano, kad tai yra normali būsena, susijusi su senėjimu, ir nieko čia nepadarysi, reikia kentėti. Išsilavinusios, aktyvios, norinčios naudotis visais gyvenimo malonumais moterys labiau linkusios dėl to kreiptis į specialistus ir vietiškai naudoti estrogenus.

„Manau, aktyvesni turėtų būti akušeriai ginekologai. Visų pirma, paskatinti šio amžiaus pacientes išsikalbėti, net jeigu jos niekuo nesiskundžia, antra, supažindinti su gydymo galimybėmis, trečia, jeigu mato, kad jos bijo, paaiškinti, jog galima naudoti preparatus su estrogenais tik kurį laiką, o vėliau tęsti gydymą drėkinamaisiais preparatais“, – teigia specialistė.

 

Senėja ne tik mūsų veidas

 

Faktų kalba

  • Dauguma moterų menopauzės sulaukia maždaug 45–55 metų, vidurkiu laikomas 50 metų amžius, normos ribomis – 39–59 metai.
  • Apie 1 proc. moterų patiria ankstyvą (iki 40 metų) menopauzę.
  • Kada ji prasidės, daugiausia lemia paveldimumas.
  • Skirtingų šalių moterys menopauzę išgyvena nevienodai. Štai Britanijoje gyvenančios moterys dažniausiai patiria karščio bangas, tačiau šis simptomas kankina vos 7 proc. japonių. Manoma, kad tai priklauso nuo mitybos (mažai riebalų ir daug sojų produktų).
  • Menopauzė diagnozuojama, kai dvylika mėnesių nebūna mėnesinių.
  • Nustatyti, kada galima tikėtis menopauzės, įmanoma atlikus hormonų tyrimus. Dažniausiai tiriami du hormonai – liuteinizuojantis ir stimuliuojantis folikulus. Išsitirti galima daugelyje privačių klinikų, tyrimo kaina – 12–15 eurų.
  • Naujiena – antimiulerinio hormono tyrimas leidžia nustatyti, kada moteris gali tikėtis menopauzės. Nustatyta, kad antimiulerinio hormono ir moters vaisingasis amžius turi tarpusavio priklausomybę.

Ž. Bumbulienė stebisi, kad moterys labai rūpinasi veido senėjimu, o kitas ne mažiau svarbias kūno vietas pamiršta. Juk net 40 proc. gyvenimo prabėga po menopauzės ir daugiau kaip pusei moterų šiuo laikotarpiu nustatoma urogenitalinė atrofija. Kai trūksta estrogenų, makšties sienelėse mažėja kolageno, elastino, lygiųjų raumenų, jos epitelis plonėja, makštis siaurėja ir trumpėja, mažėja laktobakterijų.

Dėl to padažnėja infekcijų, makštyje sumažėjus lubrikacijai jaučiamas niežulys, deginimas, vargina noras šlapintis, šlapimo nelaikymas įtampos metu, lytiniai santykiai tampa skausmingi, po jų gali kraujuoti. Šiuos simptomus skatina ir kiti rizikos veiksniai, vienas iš jų yra rūkymas. Jis sukelia kraujotakos sutrikimus, mažėja audinių aprūpinimas deguonimi, o kartu natūralaus estrogeno veiksmingumas.

Makšties atrofijos rizika padidėja ir gimdžiusioms ne natūraliais takais (ne per makštį) moterims. Įtakos turi ir sumažėjęs lytinis aktyvumas, nes lytinių santykių metu gerėja kraujotaka ir makšties audinių elastingumas. Daugelis su šiais simptomais susiduriančių pacienčių naudoja nehormonines priemones – makšties drėkiklius, arba lubrikantus, kuriuos galima nusipirkti vaistinėje be recepto.

„Lubrikantai naudojami prieš lytinius santykius, jie veikia tik tuo momentu, malšina simptomus. Drėkikliai pasižymi ilgesniu veikimu, išsausėjus makšties gleivinei ir sutrikus mikroflorai, jie palaiko laktobakterijų sudėtį. Jei nemalonūs pojūčiai išlieka, galima naudoti ir vietinius estrogenų preparatus, kurie veikia greitai, yra saugūs, nedidina estrogenų kiekio kraujyje, tai patvirtina tyrimai“, – aiškina gydytoja.

 
 
 
 
 
 
Autorė: Giedrė Budvytienė,  , Nr 40. , 2016 m.