Visų pirma, turint uždavinį – įveikti virusus, svarbu suprasti, kas jie tokie. Taigi, virusai yra gerokai mažesni už ląsteles. Nors virusų yra įvairiausių formų, tačiau dažniausiai sutinkami bakteriofagai t.y. virusai, puolantys bakterijas. Bendras virusų bruožas yra tas, jog jie turi tam tikros rūšies genetinę medžiagą: arba DNR, arba RNR, bei apsauginį barjerą – baltyminę dangą.
Tačiau virusai negali nei daugintis, nei augti be šeimininko t.y. mūsų, gyvų organizmų. Jų plitimas organizme gali sukelti itin skaudžių pasekmių: virusines ligas ar net mirtį. Pasirodo, virusų dauginimasis gali būti dviejų ciklų:
Lizinis ciklas. Šio ciklo metu virusai puola ląstelę, prisikabina prie jos ir sušvirkščia savo genetinę medžiagą. Kai kurie virusai netgi patys įsiskverbia į ląstelės vidų. Dažniausiai pažeista ląstelė net nepastebi šio proceso, pradeda kopijuoti ir dauginti virusus. Kai virusų kiekis ląstelėje yra per didelis, plyšta jos sienelė ir virusai pasklinda po organizmą.
Lizogeninis ciklas. Šio ciklo pradžia tokia pati, tačiau vėlesnė stadija skiriasi tuo, jog viruso genetinė medžiaga yra nepastebima šeimininko genetinėje medžiagoje. Taigi, šiuo atveju, kartu dauginasi ne tik šeimininko ląstelės, bet ir virusas.
Įdomu tai, jog visiškai išnaikinti virusą iš organizmo yra neįmanoma. Nustatyta, kad jis lieka „snaudulio“ būsenoje ir laukia, kol vėl galės atgyti. Stresas, pervargimas, miego trūkumas, kitos infekcijos, maisto medžiagų ar vitaminų stygius yra veiksniai, kurie vėl gali suaktyvinti virusą.
Kas gali sustabdyti virusus?
Miegas. Kokybiškas miegas ne tik teigiamai veikia mūsų nuotaiką, bet ir didina atsparumą ligoms, stiprina imunitetą. Įrodyta, kad tie, kurie miega mažiau nei 6 valandas turi 4,2 didesnę tikimybę pasigauti peršalimo virusus nei tie, kurie miega 7 valandas. O tiems, kas miega mažiau nei 5 valandas tokia rizika padidėja 4,5 karto.
Nosies plovimas. Kvėpuojant nosiaryklėje lieka virusai. Pavyzdžiui, daugiausiai SARS COVID 19 viruso prisitvirtina sinusuose bei nosies ertmėje. Remiantis tyrimų duomenimis, nustatyta, kad plaunant nosį palengvinami virusinių ligų, gripo, peršalimo simptomai, taip pat sutrumpinama ligos trukmė. Įdomus faktas, jog plaunaunt nosį druskos tirpalu virusų koncentracija sumažėja beveik du kartus. Medicinos specialistai sutinka, jog reguliarus nosies plovimas, pavyzdžiui, Himalajų druskos tirpalu Rhinolaya, kurio sudėtyje yra net 84 mikroelementai, gali pašalinti virusų pėdsakus ir užkirsti kelią jiems patekti į plaučius.
Cinkas. Šis elementas mažina herpeso, juostinės pūslelinės virusų dažnį, trukmę ir sunkumą. Dėl cinko trūkumo pasireiškia odos sausumas, blogas burnos kvapas, suprastėjus uoslė ar net depresija. Be to, jis veikia net 1000 įvairių organizmo fermentų. Cinko atsargas galite papildyti rinkdamiesi kakavą, jautieną, moliūgų sėklas.
Vitaminas D. Įrodyta, kad vitaminas D mažina ne tik gripo viruso, kvėpavimo takų infekcijų, bet ir gimdos kaklelio riziką, taip pat slopina virusus, kurie sukelia vėžį. Pagrindinis vitamino D šaltinis yra ultravioletiniai saulės spinduliai. Per pusvalandį organizmas iš saulės gali pasisavinti 10 000 – 25 000 TV vitamino D t.y. būtent toks kiekis, kuris prilygsta papildams. Silkė, lašiša, skumbrė, kiaušinio trynys yra tie maisto produktai, kurių sudėtyje taip pat yra vitamino D.
Selenas. Šis mikroelementas yra svarbus imuninei sistemai stiprinti, taip pat veikia kaip antioksidantas. Įrodyta, kad selenas padeda apsaugoti nuo virusinių ligų, infekcijų. Medicinos specialistų rekomenduojama dienos norma yra 55 mikrogramai seleno. Seleno gausu jūrinėse žuvyse, gyvulių kepenyse, grūduose, kiaušiniuose.