Ką daryti, jei vaikučio tuštinimasis kelia nerimą?
Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, ar tikrai vaikas viduriuoja. Viduriavimu vadinamas tuštinimasis dažniau nei tris kartus per parą skystomis, kartais vandeningomis, su gleivių ar kraujo priemaiša išmatomis. Vaikų viduriavimas gali būti ūminis arba lėtinis. Beje, žindomi kūdikiai normaliai gali tuštintis 5–6 kartus per dieną – t.y. kiekvieno žindymo metu, vyresni 1–2 kartus per dieną ir tai tikrai nebus laikoma viduriavimu. Žindomų kūdikių išmatos būna košelės konsistencijos, bet jei nėra kitų ligos simptomų, vaikas jaučiasi gerai, tokios formos išmatos laikomos normaliomis.
Kokie įspėjamieji viduriavimo simptomai?
Viduriuojantis vaikas tampa irzlus, neramus, netenka apetito, gali vemti, karščiuoti. Atsiranda dehidratacijos, t.y. skysčių netekimo, simptomai: troškulys, sausos gleivinės, blyški oda su pilkšvu atspalviu, padažnėjęs kvėpavimas, retas, negausus šlapinimasis, kūdikiams – įdubęs momenėlis. Viduriavimo pobūdis priklauso nuo jį sukėlusios priežasties: esant virusinės kilmės ligai, viduriuojama iki 10 kartų per parą, išmatos gausios, vandeningos, rūgštaus kvapo, bakteriniam viduriavimui būdingas labai dažnas – 10–15 kartų per dieną tuštinimasis, paprastai negausiomis, skystomis, puvėsių kvapo išmatomis, kuriose gali būti gleivių ar kraujo.
Kuo skiriasi infekcinis ir neinfekcinis viduriavimai?
Viduriavimai pagal priežastis skiriami į dvi stambias grupes: infekciniai ir neinfekciniai. Infekcinės kilmės viduriavimą gali sukelti virusai (dažniausiai rotavirusai, kiti enterovirusai), rečiau bakterijos (salmonelės, šigelės, kampilobakterijos, jersinijos, ešerichijos), pirmuonys ar helmintinė (t.y. sukelta kirmėlių) infekcija. Dažniausiai (apie 80 % atvejų) viduriavimą sukelia virusai, kurie, patekę į žmogaus virškinamąjį traktą, išskiria toksinus ir tiesiogiai pažeidžia žarnų sienelę. Tad staiga pasireiškus viduriavimui, apie virusus, o ne apie itin retas ligas, pirma turėtumėme pagalvoti. Esant infekcijai, pažeista žarnyno epitelio sienelė nebeatlieka savo funkcijos, todėl padidėja vandens ir elektrolitų laidumas į žarnų spindį. Tai sukelia viduriavimą, skysčių netekimą ir elektrolitų disbalansą.
Neinfekcinį viduriavimą gali sukelti įvairios priežastys – nuo celiakijos, disbiozės iki alerginių ligų ar nepageidaujamų reakcijų į maistą sukeltų simptomų. Tačiau skirtingai nei infekcinių, neinfekcinių viduriavimų pradžia nebūna tokia ūmi. Simptomai pasireiškia pamažu ir pašalinus dirginantį ar alergizuojantį veiksnį, tuštinimasis susitvarko. Nereikėtų pamiršti ir dėl psichologinės įtampos ar streso atsiradusio viduriavimo. Jis būdingas jau paaugusiems vaikams bei paaugliams.
Kaip namų salygomis saugiai ir greitai padėti savo mažyliui?
Buvo atlikta nemažai tyrimų ir Lietuvoje, ir kitose Europos Sąjungos šalyse, kurių metu buvo patvirtinta, jog vartojant vienu metu ir elektrolitų tirpalus, ir diosmektito preparatą, reikšmingai sutrumpėdavo viduriavimo trukmė lyginant su vaikais, kurie gėrė tik rehidracinius tirpalus. Šie tyrimai patvirtino ir faktą, kad diosmektitas nesutrikdo elektrolitų patekimo į organizmą, tad gali būti vartojamas kartu. Ir svarbiausia, pagal indikacijas vartojamas tiek diosmektitas, tiek, be abejo, ir rehidraciniai tirpalai, nesukelia nepageidaujamų reakcijų.
Catidral preparatas saugus vartoti tiek esant ūminiam, tiek ir lėtiniam viduriavimui ir su virškinimo trakto ligomis susijusiems skausmingiems simptomams. Vartojant šį preparatą, vienu metu atstatomas skysčių ir elektrolitų balansas, sumažinamas išmatų kiekis bei pašalinami ligos sukėlėjai. Taigi, nebereikia pirkti dviejų skirtingų preparatų – viduriavimo gydymui bei druskų atstatymui.
O kadangi jį gali vartoti visi: vaikai ir suaugę, Catidral būtinai turėtų apsigyventi visų namų vaistinėlėse. Juk žinoma, kad vaikai tikrai ne vieną kartą serga infekcinėmis žarnyno ligomis. Žarnyno infekcines ligas sukeliančių mikroorganizmų yra nemažai, tad tol, kol mažieji susipažins su visais, viduriavimas ir kiti infekcijos simptomai dar ne kartą gali aplankyti ir jūsų namus. Tad būkite pasiruošę…
Kada būtina kreiptis į specialistus?
Viduriuodamas, su išmatomis, vaikas pašalina iš organizmo ne tik vandenį, bet ir įvairius mikroelementus. Jei viduriavimą lydi vėmimas, karščiavimas, tai skysčių ir elektrolitų netekimas tik dar labiau padidėja. Skysčių praradimas ypač pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams, jiems gana greitai gali išsivystyti dehidracija ir gali tekti važiuoti į ligoninę bei prarastą skysčių kiekį kompensuoti lašine skysčių infuzija. Esant sutrikusiai virškinimo trakto veiklai, sutrinka ir apetitas, vaikas atsisako valgyti, tad vaikui yra būtina atitinkama mityba, o jei negali valgyti – turi būti gaunamas pakankamas gliukozės kiekis su skysčiais.
Paprastai ūmus viduriavimas dažniausiai praeina per kelias dienas ar savaitę, o, tinkamai gydant, ir greičiau. Tačiau jei viduriavimas vaikui trunka daugiau nei 2 paras, jei išmatose gausu kraujo ar gleivių, užsitęsė karščiavimas ir atsiranda stiprūs pilvo ar išangės skausmai, ryškėja skysčių trūkumo simptomai, būtina pasirodyti gydytojui. Jis, įvertinęs bendrą vaiko būklę, dehidracijos laipsnį, nuspręs, ar galima gydytis namuose ar jau reikia vykti į ligoninę. Be abejo, esant intensyviam viduriavimui, skiriamas ir medikamentinis gydymas. Jei tyrimais nustatoma bakterinė infekcija, gydytojas sprendžia dėl gydymo antibakteriniais preparatais ir probiotikais.
