Mažakraujystė (anemija) yra itin rimta globaliai paplitus sveikatos problema, kuri dažniausiai paveikia mažus vaikus ir nėščias moteris. Remiantis pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 42% vaikų, mažesnio nei 5 metų amžiaus ir net 40% nėščiųjų kenčia nuo anemijos pasekmių. Lietuvoje šios patologinės būklės paplitimas mažesnis, kiekvienais metais fiksuojama apie 15% nėščiųjų, kurioms nustatoma mažakraujystė.
Kada diagnozuojama anemija?
Kai organizmui trūksta geležies, jis pradeda eikvoti jos atsargas. Mažakraujystė diagnozuojama tuomet, kai šios atsargos pasibaigia. Bendruoju kraujo tyrimu galima fiksuoti geležies stygių. Taigi, jei besilaukiančios moters hemoglobinas mažesnis nei 110g/l, joms diagnozuojama anemija.
Anemija – nėščiųjų palydovė
Nėščioms moterims mažakraujystė yra pakankamai dažnai diagnozuojama būklė. Tai nutinka dėl aktyvių hormoninių pokyčių organizme ir augančio vaisiaus. Kaip žinia, didžiausias geležies kiekis yra saugomas hemoglobine. Hemoglobino funkcija – aprūpinti deguonimi visą kūną.
Tačiau dėl minėtų hormoninių balanso pokyčių ir augančio vaisiaus spaudžiamos dubens venos, todėl sutrikdomas hemoglobino išnešiojimas. Dėl sutrikusios kraujotakos, skysčiai aktyviai kaupiasi kraujagyslėse. Nėščios moters organizme skysčių ir kraujo kiekis padidėja dvigubai. Padidėjęs kraujo kiekis kraujagyslėse sutrikdo hemoglobino, o tuo pačiu ir deguonies, pernešimą organizme. Taigi, kartu su susikaupusiais skysčiais audiniuose, kaupiasi ir deguonis. Dėl šios priežasties nėštumo metu mažakraujystė yra dažna nėščiųjų palydovė.
Įdomu tai, jog nėštumo pradžioje mažakraujystės požymių besilaukiančioji gali ir nejausti dėl to, kad pasibaigus mėnesinėms užtenka geležies atsargų. Antrojo ir trečiojo trimestro metu vaisius pradeda kaupti geležį savo organizme, todėl šių atsargų reikia vis daugiau.
Geležies poreikis nėštumo metu
Viso nėštumo metu besilaukiančioji turi gauti apie 1000 mg – 1500 mg geležies, kuri pasiskirsto taip:
Pirmajame trimestre – po 1,5–2 mg per parą,
Antrajame trimestre – po 3–5 mg per parą,
Trečiajame trimestre – po 5–7 mg per parą.
Tačiau jei nėščios moters organizme trūksta geležies, šio stygiaus pasekmes pirmiausia jaučia moteris. Vaisiuje hemoglobino gamyba nesumažėja. Hemoglobino gamybos procesas vaisiuje nenutrūksta net ir sunkios anemijos atveju, nes geležimi vaisius aprūpinamas per placentą.
Tačiau nepaisant to, kad vaisius apsaugotas nuo geležies trūkumo net ir sunkios mažakraujystės atveju, verta įsidėmėti, kad būtent mama yra šio svarbaus mikroelemento donorė. Taigi, besilaukianti moteris turi atsakingai rūpintis visaverte mityba, kad išvengtų geležies stokos anemijos.
5 patarimai, jei nėštumo metu diagnozuota mažakraujystė
- Rinkitės geležimi praturtintus produktus. Atminkite, kad geležis geriausiai pasisavinama iš mėsos. Taigi, raudona mėsa, žuvis, paukštiena yra tinkami pasirinkimai. Žinoma, nepamirškite ir ankštinių daržovių, grūdų, žalios spalvos daržovių, džiovintų vaisių.
- Vitaminas C. Šis vitaminas svarbus tuo, jog padeda įsisavinti geležį. Taigi, gerkite apelsinų, greipfrutų sultis, užkandžiams rinkitės vaisius, uogas, pavyzdžiui, kivi, serbentus, obuolius, braškes.
- Laktoferinas. Laktoferinas – tai medžiaga, natūraliai išskiriama organizme (seilėse, ašarose, priešpienyje, piene, uždegimo vietose ir kt.). Laktoferinas yra geležies transporteris organizme. Laktoferinas padeda ne tik išnešioti geležį, bet ir ją įsisavinti. Gydytojai patvirtina, kad dažnu atveju pacientai daro klaidą, pamiršdami vartoti laktoferiną.
- Polifenolis. Jo gausu arbatoje ir kavoje. Kadangi polifenolis trukdo geležies įsisavinimui, todėl ypač valgant reikėtų vengti gerti arbatą ar kavą.
- Varis. Varis atlieka svarbią funkciją – transportuoja geležį į kaulų čiulpus. Varis taip pat svarbus mikroelementas nervinių impulsų perdavimo funkcijai atlikti. Taigi, rekomenduojama į mitybą įtraukti grikius, pupeles, burokėlius, riešutus.
