Imuninė sistema, kurią sudaro baltymai, organai, įvairios ląstelės, atlieka apsauginio šarvo funkciją mūsų organizme. Ji padeda kovoti su įvairiomis bacilomis, kenksmingomis medžiagomis, virusais, apsaugo nuo ląstelių pakitimų. Tai, kaip veikia, kas stiprina žmogaus imunininę sistemą yra vis dar aktualus mokslinių tyrimų objektas.
Akademinės studijos ieško sąsajų tarp moterų lytinių hormonų ir imuninės sistemos. Įdomu tai, jog, pasirodo, moterų atsakas į ligas yra stipresnis nei vyrų. Dar 2015 m. atlikta studija, publikuota „Frontiers In Immunology“ teigia, kad moterų lytinis hormonas estrogenas teigiamai prisideda prie apsauginės organizmo funkcijos.
Moters lytiniai hormonai
Estrogenai ir progesteronai – tai moterų lytiniai hormonai, kurie atlieka itin reikšmingą vaidmenį menstruacinio ciklo metu. Jų kiekis yra kintantis viso menstruacijų ciklo metu. Mėnesinių ciklo pradžioje svarbiausią vaidmenį atlieka estrogenas, nes jo kiekis padidėja, o pabaigoje – progesteronas. Estrogenai ir progesteronai psichoemocinę būklę veikia priešingai: progesteronai – ramina, slopina, o estrogenai – aktyvina.
Estrogenai yra atsakingi už mėnesinių cikliškumą, taip pat pasiruošimą nėštumui. Be to, jie prisideda prie geros moters odos būklės, širdies ir kraujagyslių veiklos. Tuo tarpu, pogesteronas yra atsakingas ne tik už mėnesinių ciklo reguliacinius procesus, gimdos susitraukimą, bet ir sėkmingą pastojimą. Jei moteris nepastoja, progesterono lygis nukrenta ir prasideda mėnesinės. Toks stiprus šio hormono pokytis prieš menstruacijas ir paveikia moters emocinę būklę. Šiais biologiniais pokyčiais gali būti paaiškinima moters nuotaikų kaita.
Kokia sąsaja tarp mėnesinių ciklo ir imuninės sistemos?
Kaip ir minėta, mokslininkai atrado ryšį tarp dviejų moters lytinių hormonų t.y. progesterono ir estrogeno bei moters imuninės sistemos. Dar 2012 m. „Autoimmune Reviews“ paskelbta studija rodo, kad šių hormonų pokyčiai gali neigiamai paveikti imuninę sistemą, ypač prieš menstruacijas. Šio tyrimo metu įrodyta, jog uždegimo atveju progesterono ir estrogeno pokyčiai pablogina lėtinius autoimuninius simptomus, o tai reiškia, kad imuninės ląstelės veikia silpniau.
Kitas tyrimas tais pačiais metais, publikuotas „Journal of Leukocyte Biology” teigia, kad pasibaigus ovuliacijos pikui, kai estrogenų kiekis sumažėja, imuninės sistemos apsauginė funkcija susilpnėja. Ovuliacijos metu moters organizmas tampa jautresnis infekcijoms, nes organizmas ruošiasi galimam nėštumui.
Tuo tarpu, paskutinėje mėnesinių ciklo fazėje, kuri vadinama liutentine, progesterono kiekis pasiekia aukščiausią fazę. Tačiau, didėjant progestorono kiekiui moters organizme, jos imuninis atsakas, teigiama, kad gali sumažėti. Būtent 2017 m. atlikta studija, publikuota „Mucosal Immunology“ parodė, progesteronas gali sumažinti organizmo galimybę kovoti su infekcijomis, kurios paveikia reprodukcinę, virškinamojo trakto sistemas ar kvėpavimo takus. Tačiau liutentinėje fazėje kortizolis, taip pat hormonas, tampa labai aktyvus, o jis priverčia imuninę sistemą aktyviau reaguoti į virusus.
Taigi, tyrimų išvados skelbia, kad imuninės sistemos atsakas į ligas priklauso nuo to, kokiame menstruacijų ciklo etape esate, ir kokie hormonai tuo metu veikia stipriausiai. Todėl labai svarbu sekti savo menstruacijų ciklą, kad žinotume, kaip sėkmingai prisitaikyti ir išlaikyti gerą savijautą. Šiais laikais tai galite daryti išmaniai: pasirinkdamos patogiausią programėlę savo telefone. Apie jas galite paskaityti čia.
